| 1 |
Pradžioje Dievas sukūrė dangų ir žemę.
...
|
| 2 |
Taip buvo atbaigti dangus ir žemė bei visa jų galybė.
...
|
| 3 |
` 3,1 O žaltys buvo sumanesnis už visus kitus laukinius gyvūnus, kuriuos Dievas buvo padaręs. Jis paklausė moterį: „Ar tikrai Dievas sakė: ‘Nevalgykite nuo jokio medžio sode!’?“
...
|
| 4 |
Vyras pažino savo žmoną Ievą, ji pastojo ir pagimdė Kainą. „VIEŠPATIES padedama, gavau berniuką“, – pasakė ji.
...
|
| 5 |
Štai Adomo palikuonių kartų sąrašas. 5,1-2 Kai Dievas sukūrė žmogų, jis padarė jį panašų į Dievą,
...
|
| 6 |
Kai žemėje žmonių pradėjo daugėti ir jiems gimė dukterų,
...
|
| 7 |
Tuomet VIEŠPATS tarė Nojui: „Eik į laivą su visa savo šeima, nes iš šios kartos tik tave vieną radau teisų savo akivaizdoje.
...
|
| 8 |
Tuomet Dievas atsiminė Nojų ir visus žvėris, ir visus galvijus, buvusius su juo laive. Dievas pasiuntė vėją pūsti virš žemės, ir vandenys atslūgo.
...
|
| 9 |
Dievas palaimino Nojų bei jo sūnus ir tarė jiems: 9,1 „Būkite vaisingi ir dauginkitės, pripildykite žemę.
...
|
| 10 |
Štai palikuonys Nojaus sūnų – Semo, Chamo ir Jafeto; vaikai jiems gimė po tvano.
...
|
| 11 |
Visa žemė turėjo vieną kalbą ir tuos pačius žodžius.
...
|
| 12 |
VIEŠPATS tarė Abromui:
12,1 „Eik iš savo gimtojo krašto,
savo tėvo namų,
į kraštą, kurį tau parodysiu.
...
|
| 13 |
Drauge su žmona ir viskuo, ką turėjo, Abromas iš Egipto nusikėlė į Negebą. Kartu buvo ir Lotas.
...
|
| 14 |
Šinaro karaliaus Amrafelio, Elasaro karaliaus Arjocho, Elamo karaliaus Kedorlaomero ir Goimų karaliaus Tidalo dienomis
...
|
| 15 |
Po šių įvykių Abromas matė regėjimą, ir pasigirdo VIEŠPATIES žodis. Jis tarė: „Nebijok, Abromai, aš tavo skydas. Tavo atpildas bus labai didelis“.
...
|
| 16 |
Abromo žmona Saraja nebuvo pagimdžiusi jam vaikų. Ji turėjo egiptietę tarnaitę, vardu Hagara.
...
|
| 17 |
Kai Abromas buvo devyniasdešimt devynerių metų, VIEŠPATS pasirodė jam ir tarė: „Aš esu Dievas Visagalis. Eik mano keliu ir būk be priekaišto.
...
|
| 18 |
VIEŠPATS pasirodė prie Mamrės ąžuolų, Abraomui sėdint pačioje dienos kaitroje prie savo palapinės angos.
...
|
| 19 |
Anie du angelai atėjo į Sodomą vakare. Lotas sėdėjo Sodomos vartuose. Pamatęs juos, Lotas pakilo jų pasveikinti ir, nusilenkdamas iki žemės,
...
|
| 20 |
Iš ten Abraomas iškeliavo Negebo srities link ir įsikūrė tarp Kadešo ir Šūro. Gyvendamas Gerare kaip ateivis,
...
|
| 21 |
VIEŠPATS pasielgė su Sara, kaip buvo sakęs, ir įvykdė, ką buvo pažadėjęs.
...
|
| 22 |
` 22,1-13 Po šių įvykių Dievas išbandė Abraomą. Jis tarė jam: „Abraomai!“ Šis atsiliepė: „Aš čia!“
...
|
| 23 |
Sara gyveno šimtą dvidešimt septynerius metus.
...
|
| 24 |
Abraomas buvo senyvo amžiaus ir pagyvenęs. O VIEŠPATS buvo laiminęs Abraomą visapusiškai.
...
|
| 25 |
Abraomas vedė kitą žmoną, vardu Ketūra.
...
|
| 26 |
Krašte kilo badas, skirtingas nuo ankstesnio bado, kilusio Abraomo dienomis, ir Izaokas išsikėlė į Gerarą pas filistinų karalių Abimelechą.
...
|
| 27 |
Kai Izaokas jau buvo senas, o jo akys taip aptemusios, kad nebegalėjo matyti, jis pasišaukė savo vyresnįjį sūnų ir tarė jam: „Mano sūnau!“ Šis atsiliepė: „Aš čia“.
...
|
| 28 |
Tada Izaokas pasišaukė Jokūbą, palaimino ir įsakė: „Neimk žmonos iš kanaaniečių dukterų!
...
|
| 29 |
Jokūbas vėl leidosi kelionėn ir nuėjo į rytiečių kraštą.
...
|
| 30 |
Matydama nepagimdanti Jokūbui vaikų, Rachelė pavydėjo seseriai ir sakė Jokūbui: „Duok man vaikų, antraip aš mirsiu!“
...
|
| 31 |
Jokūbas nugirdo Labano sūnus kalbantis: „Jokūbas paėmė visa, kas priklausė mūsų tėvui, ir susikrovė visą šį turtą iš to, kas turėtų priklausyti mūsų tėvui“.
...
|
| 32 |
Pakilęs anksti rytojaus rytą, Labanas išbučiavo savo vaikaičius bei dukteris ir palaimino. Po to Labanas leidosi kelionėn namo.
...
|
| 33 |
Besižvalgydamas Jokūbas pamatė ateinant Ezavą, lydimą keturių šimtų vyrų. Tuomet jis išskirstė Lėjos, Rachelės ir abiejų tarnaičių vaikus,
...
|
| 34 |
Lėjos duktė Dina, kurią ji buvo pagimdžiusi Jokūbui, nuėjo aplankyti kai kurių krašto moterų.
...
|
| 35 |
Dievas tarė Jokūbui: „Pakilk, eik į Betelį ir ten apsistok. 35,1 Padaryk ten aukurą Dievui, kuris tau pasirodė, kai tu bėgai nuo savo brolio Ezavo“.
...
|
| 36 |
Štai Ezavo, tai yra Edomo, palikuonys.
...
|
| 37 |
Bet Jokūbas įsikūrė krašte, kuriame jo tėvas buvo gyvenęs kaip ateivis – Kanaano krašte.
...
|
| 38 |
Atsitiko taip, kad maždaug tuo pačiu metu Judas pasitraukė nuo savo brolių ir pasistatė palapinę arti tokio adulamiečio, vardu Hyra.
...
|
| 39 |
Kai Juozapas buvo nuvestas į Egiptą, iš ten atvedusių izmaelitų jį nupirko Potifaras – egiptietis, faraono pareigūnas, sargybos viršininkas.
...
|
| 40 |
Praėjus kuriam laikui po šių įvykių, atsitiko taip, kad Egipto karaliaus vynininkas ir kepėjas nusikalto savo valdovui, Egipto karaliui.
...
|
| 41 |
Praėjus dvejiems metams, faraonas sapnavo sapną. Jis matė save stovintį prie Nilo.
...
|
| 42 |
Sužinojęs, kad Egipte esama grūdų atsargų, Jokūbas tarė savo sūnums: „Ko dairotės vieni į kitus?
...
|
| 43 |
Badas vis labiau slėgė kraštą.
...
|
| 44 |
Tada Juozapas įsakė savo namų prievaizdui: „Pripildyk šių vyrų maišus maisto, kiek jie gali panešti, ir įdėk kiekvieno vyro pinigus maišo viršuje.
...
|
| 45 |
` 45,1 Juozapas nebegalėjo ilgiau susivaldyti prieš visus savo patarnautojus. Jis sušuko: „Išeikite iš čia visi!“ Taigi kai Juozapas leidosi broliams atpažinti, su juo nebuvo nė vieno kito.
...
|
| 46 |
Izraelis leidosi į kelionę su viskuo, ką turėjo. Pasiekęs Beer Šebą, jis atnašavo aukas savo tėvo Izaoko Dievui.
...
|
| 47 |
Juozapas nuvyko ir pranešė faraonui: „Mano tėvas ir mano broliai drauge su savo kaimenėmis ir bandomis bei viskuo, ką turi, atvyko iš Kanaano krašto; jie dabar Gošeno žemėje“.
...
|
| 48 |
Netrukus Juozapui buvo pranešta: „Tavo tėvas silpsta!“ Jis pasiėmė drauge abu savo sūnus – Manasą ir Efraimą.
...
|
| 49 |
Jokūbas pasišaukė sūnus ir tarė jiems: „Burkitės aplink, kad galėčiau pasakyti, kas jus ištiks ateities dienomis.
...
|
| 50 |
Juozapas puolė prie savo tėvo veido, bučiavo jį ir verkė.
...
|
