|
14
1 Laimingas žmogus, kuris nenusikalsta lūpomis,
kuriam nereikia jausti širdgėlos dėl nuodėmių.
2 Laimingas žmogus, kurio sąžinė nesmerkia,
kuris nėra praradęs vilties.
Pavydas ir gobšumas
3 Turtai neneša nieko gera siauraširdžiam žmogui;
kokia nauda iš aukso šykštuoliui?
4 Ko jis pats atsisako, tą krauna kitiems;
iš jo gėrybių prabangiai ūžaus svetimi.
5 Kam bus dosnus žmogus, kuris šykštus sau
ir nesinaudoja savo paties turtais?
6 Nėra šykštesnio žmogaus už šykštų sau pačiam;
jį nubaudžia jo šykštumas.
7 Jei jis kada ir būna dosnus, tai įvyksta per klaidą;
galų gale jis parodo savo gobšumą.
8 Šykštuolis – nedoras žmogus;
jis nusigręžia nuo artimo ir nepaiso kitų.
9 Šykštuolio akys nepatenkintos jo dalimi,
gobšus neteisingumas sustingdo jam širdį.
10 Šykštuolio akys godžiai žiūri į duoną,
bet ant savo stalo jis deda supelijusią.
11 Mano vaike, jeigu turi iš ko, vaišinkis
ir aukok vertingas atnašas Viešpačiui.
12 Atmink, kad mirtis nelūkuriuoja
ir kad tau nebuvo parodyta mirusiųjų pasaulio sutartis.
13 Daryk gera draugams prieš mirtį,
ištiesk ranką ir dosniai dalykis tuo, ką turi.
14 Neatsakyk sau šios dienos gėrybių;
neleisk praeiti pro šalį savo geriausiai daliai.
15 Argi nepaliksi turtų kitiems,
savo triūso vaisių – padalyti kauliukų metimu?
16 Duok, imk ir būk sau vaišingas,
nes mirusiųjų pasaulyje žmogus negali džiaugsmo ieškoti.
17 Visi gyvūnai sensta kaip drabužis,
nes saisto amžinas įsakas: visi turi mirti.
18 Kaip lapams išsprogstant ant žalio medžio,
vienam nukritus išsprogsta kitas,
taip ir vienai kūno ir kraujo kartai
išmirus užgimsta kita.
19 Visi žmogaus darbai sudūlėja,
ir tas, kuris juos padarė, nueina su jais.
Išminčiaus laimė
20 `  Laimingas žmogus, kuris mąsto apie išmintį
ir samprotauja protingai,
21 kuris svarsto jos kelius savo širdyje
ir kreipia dėmesį į jos paslaptis,
22 vydamasis ją kaip žvalgas
ir tykodamas jos prie jos tarpdurio,
23 kuris žiūri į ją pro jos langus
ir klausosi prie jos durų,
24 kuris apsigyvena arti jos namų
ir įkala savo palapinės kuolelį jos pasienyje,
25 kuris statosi palapinę šalia jos
ir gyvena kaip jos mielas kaimynas,
26 kuris pasidaro lizdą jos lapijoje
ir nakvoja jos šakose,
27 kuris randa pastogę nuo kaitros jos ūksmėje
ir sau namus jos garbėje.
|
